Lietuviai yra konservatyvūs pirkėjai, ketinantys šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus sutikti namuose
„Sorbum LT“ 2024 m. lapkričio 26–gruodžio 4 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie pirkimo įpročius ir šv. Kalėdų bei Naujųjų Metų ypatybes, Apklausti Lietuvos gyventojai, naudojant kiekybinį duomenų rinkimo metodą – anketinę apklausą. Apklausos dalyviai: realius pirkimus vykdantys pirkėjai – „Sorbum LT“ duomenų bazės dalyviai. Ši duomenų bazė suformuota iš pirkėjų, kurie buvo sutikti parduotuvėse prie lentynų ir savo noru sutiko prisijungti prie mūsų rinkos tyrimų duomenų bazės. Esant poreikiui, minėtos duomenų bazės dalyviams siunčiame atitinkamas elektronines apklausas.
Lietuviai yra konservatyvūs pirkėjai, besirenkantys fizines parduotuves, į kurias keliauja ne rečiau nei du kartus per savaitę
Nors gyvename skaitmenizacijos amžiuje, tačiau lietuvių pirkimo įpročiai išlieka gana stabilūs. Išsiaiškinta, kad beveik trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų, pirkdami pirmo būtinumo prekes, renkasi fizinę parduotuvę, o ne internetinę ir jie yra du kartus lojalesni fizinei nei internetinei parduotuvei. Tokį pasirinkimą dažniausiai lemia patogi parduotuvės vieta, galimybė akivaizdžiai matyti parduotuvėje esančias akcijas, nuolaidas, šviežių produktų poreikis ir susiformavęs įprotis. Visgi respondentai, kurie pirmenybę skiria internetinei parduotuvei, dažniausiai įvardino, kad laisvo laiko ir patogaus apsipirkimo poreikis bei prastos oro sąlygos yra vienos pagrindinių priežasčių, skatinančių pirmo būtinumo prekes įsigyti internetinėse parduotuvėse.
Nustatyta, kad aštuoni iš dešimties pirkėjų Lietuvoje keliauja į fizinę parduotuvę ne rečiau nei du kartus per savaitę ir dažniausiai tai yra penktadienis, šeštadienis ir sekmadienis. Visgi moterys pirmenybę skiria penktadieniui ir / arba šeštadieniui, o vyrai – šeštadieniui ir / arba sekmadieniui. Šiame kontekste ypatingą dėmesį reikėtų sutelkti į moteris, nes išsiaiškinta, kad net 67,3 proc. pagrindinių pirmo būtinumo apsipirkimų vykdo būtent jos. O pirmo būtinumo prekių krepšelyje dominuoja pienas ir jo produktai bei kiaušiniai, duona ir jos gaminiai, daržovės, vaisiai ir mėsa. Vis dėlto, lietuviai yra ne tik konservatyvūs, bet ir taupūs arba racionaliai planuojantys savo pirkinius. Išsiaiškinta, kad vidutiniškai šešios iš dešimties prekių krepšelyje yra prekės su nuolaida. Viena vertus, tai gali liudyti, kad lietuvių pajamos yra per mažos, todėl siekiama racionaliai paskirstyti turimas pajamas. Antra vertus, tai gali būti susiję su psichologiniais aspektais: pirkėjai jaučiasi emociškai geriau, kai įsigyja prekę su nuolaida, jaučiasi tarsi laimėję, o tai teigiamai atsiliepia ne tik jų piniginei, bet ir emocinei būklei.
Lietuviai kalėdinėmis dovanomis rūpintis pradeda jau lapkričio mėnesį
Beveik keturi iš dešimties pirkėjų nurodė, kad pagrindinį kalėdinių dovanų apsipirkimą pradeda prieš mėnesį. Nors 19 proc. respondentų prisipažino, kad nėra tokie pareigingi ir kalėdinių dovanų pirkimą pradeda tik likus dviem savaitėms iki šv. Kalėdų. 44,4 proc. pirkėjų elgiasi racionaliai, iš anksto apgalvoja kalėdines dovanas ir jas perka griežtai pagal sąrašą. Kita vertus, ne maža pirkėjų dalis spontaniškai įsigyja kalėdines dovanas ir / arba atsižvelgia į akcijas ir įvairias taikomas nuolaidas. Įdomu tai, kad septyni iš dešimties pirkėjų Lietuvoje, pirkdami kalėdines dovanas, dažniausiai jų nesieja su artėjančių kinų metų simboliu.
Visgi lietuviai dažniausiai yra gana šykštūs sau ir turimiems augintiniams. Nustatyta, kad beveik penki iš dešimties pirkėjų neketina pirkti kalėdinės dovanos sau. Vis dėlto, 25,9 proc. respondentų nurodė, kad ketina palepinti save kalėdine dovana. Tarp moterų dominavo kosmetikos ir higienos prekės, o tarp vyrų – automobilių prekės, buitinės technikos ir elektronikos prekės. Akivaizdu, ne visi pirkėjai palepins save bei savo augintinus. Pavyzdžiui, keturių iš dešimties pirkėjų augintiniai liks be kalėdinių dovanėlių. Vis dėlto, 38 proc. pirkėjų palepins savo augintinį kalėdine dovanėle, kuri dažniausiai bus skanukai ir / arba žaislai.
Artėjant didžiosioms metų šventėms, matome vis labiau gražėjančius Lietuvos miestus, kurių epicentre – Kalėdų eglutė, šurmuliuojančios mugės, besišypsantys praeiviai ir pan. Didžioji dalis iš mūsų nevalingai tikisi malonaus šventinio šurmulio ir fizinėse parduotuvėse. Pirkėjai turėjo galimybę dešimtbalėje skalėje įvertinti fizinių parduotuvių pasiruošimą „Kalėdų karštinei“. Sąlyginai geriausiai buvo įvertinta prekybos centro kalėdinė atmosfera (7 balai), o prasčiausiai – pirkėjų srautų valdymas (5 balai). Akivaizdu, kad ypač šventiniu periodu vis dar yra tobulintinų sričių fizinėse parduotuvėse.
Lietuviai yra santūrūs puošdami namus, nors dažniausiai juose sutiks šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus
Išsiaiškinta, kad dažniausiai lietuviai retai arba tik akcijų metu perka naujas kalėdines dekoracijas namams. Be to, beveik penktadalis lietuvių išvis neperka naujų dekoracijų, nes naudoja turimas. Kita vertus, akivaizdu, kad namų erdvė yra svarbi lietuviams, nes šeši iš dešimties planuoja sutikti šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus savo namuose Lietuvoje. Didžioji dalis respondentų nurodė, kad šventinį maistą šv. Kalėdoms ir Naujiesiems Metams gamins namuose (atitinkamai: 88,9 proc.; 81,5 proc.). O šventinis kalėdinis stalas yra neįsivaizduojamas be mandarinų, baltos mišrainės, silkės ir mėsos. Žinoma, svarbus akcentas šv. Kalėdų kontekste yra ir majonezas, kuris bus net devynių iš dešimties pirkėjų kalėdinių pirkinių krepšelyje. Be to, ant šešių iš dešimties pirkėjų kalėdinio stalo bus alkoholiniai gėrimai, o dominuos vynas ir / arba putojantis vynas / šampanas.
Taigi pirkėjai Lietuvoje yra racionalūs ir planuojantys savo kalėdinius pirkinius. Nors jie siekia sutaupyti ir ne dažnai palepina save ar augintinį kalėdine dovana. Vis dėlto, lietuviams namų jaukumas yra svarbus, ypač šventiniu periodu, nes didžioji dalis ketina juose sutikti šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus.
